Skardis.

Atlinguoja čia ir ilgai žiūri į vandenį,tada prieina prie pat krašto ir užsimerkia,nusišypso veik pati sau ir lėtai ištiesia rankas į šonus,kiek pritūpia ir stipriai atsispiria nuo krašto,pradeda lėkti oru ir iš tolo atrodo,kad ji skristų,vis dar užsimerkusi ir besišypsodama pasiekia vandenį kuris greitai ją užlieja,atsidūrusi vandenyje atsimerkia,pagavusios srovės ima ją blaškyti,Elisa nieko nedaro,pasiduoda,užsimerkia ir pritrūkus orui jai stipriai suduria galvą,nepaaiškinama jėga tempia ją į dugną ir pasiekusi ją su kojomis jau būna praradusi sąmonę.

Eidamas dar pastebėjop stovinčią merginą ir matė kaip ji nušoko.
-Ei,-užrėkė.
Pribėgęs prie krašto pažiūri žemyn. Vandeny vienoje vietoje vis dar veržėsi purslai. Will nieko nebelaukdamas atsispyrė nuo kranto ir šoko į vandenį. Nėrė gilyn ir sučiupo merginai už rankos. Prisitraukė prie savęs ir išnėrė į vandenį. Giliai kvėpuodamas priplaukė prie kranto. Išnešė ją ir paguldo.
Pulsas dar buvo.
-Ei,-papurto jos ranką.

Guli be sąmonės prisirijusi vandens.

Išlindo iš už kampo. Nuo žemės paėmė juodą pakabuką ir jį apžiūrėjo. Pagalvojo, kad jis gali būt to padaro, kurį Lilith nusprendė pasekioti (smalsumo dėlei). Nusviedė pakabuką kažkur jam prie kojų ir išėjo.

-o Dieve...-atsidūsta.
Pralaisvina jos suveržtą bliuską. Nu ir padaro dirbtinį kvėpavimą.

Atsimerkia ir pradeda kosėti atsisėda ir pažiūri į vaikiną nieko nesuprasdama,tada pažiūri į skardį ir vėl į vaikiną,supratusi,kad jis ją išgelbėjo giliai atsidūsta.
-Dėkui.
Prikanda lūpą.

Pamatęs kitą keistą mergina prisimerkęs pažiūrėjo į ją. Tada į tą pakabuką.
Išgirdo kosėjimą ir atsisuko į Elisa.
-Tu gal išprotėjai?-paburba.
-Vos nenuskendai,-toliau rėkavo.
Po to apsiramino.
-Prašom,-pasako.

Pažiūri.
-Reikėjo nuskęsti,niekas net pastebėjęs nebūtų.
Suprunkščia.
-Nešauk,esu durna ir to nepakeisi.

-Nenusišnekėk,-pasako.
Tada nužiūri jos aprangą.
Piratė...
-Kad tavęs prie skardžio nematyčiau niekada daugiau,-paburba.

Atsisuka į jį ir atsistoja nusivalydama smėlį.
-Gerai,tikrai nebematysi.
Nusijuokia.
-Žinai kas aš ar ne ? Nebijai ?

-Turėčiau bijot?-atsistoja ir pažiūri į ją.
-Užaugau tarp tokių kaip tu,-šypteli puse lūpų.

Pažiūri.
-Rimtai ?
Nužiūri jo rūbus.
-Mažai tikėtina.
Nusipurto.
-Nemanau,kad dabar turėtumėm kalbėti...Kaip ten sakoma...
Pradeda galvoti.
-Ai taip.Mes ne iš tų socialinių sluoksnių.
Nusijuokia.

Sukryžiavo rankas.
-Uniforma nieko nereiškia,-pasako.
-Na jei manai, kad mes neturėtume kalbėtis, tuomet...Sėkmės,-šypteli pusę lūpų.
-Ir, kad čia daugiau nematyčiau tavęs,-paburba ir apsisuka.
Nužiūri savo šlapią uniformą.
Velnias...

-Taip kurgi ne.
Prieina arčiau.
-Kažkodėl mano skarmalai visiems reiškia labai daug.
Nusijuokia ir pabučiuoja jį.
-Buvo malonu.
Piktai nusišypso ir nusigręžusi nueina.

Akimirką stovėjo nieko nesuprasdamas kas įvyko. Po to papurto galvą ir apsisukęs ėjo. Primynė su koja kažkokį juodą pakabuką. Pakėlė nuo žemės ir apsidairęs nuėjo.

Atėjusi prie skardžio, priėjo prie pat krašto ir pažiūrėjo žemyn. Truputį atsitraukusi atsisėdo ant žemės ir pritraukusi kojas arčiau savęs, žiūrėjo kažkur į vandenį.

Nekreipdama dėmesio į merginą ateina ir atsisėda,nuleidžia kojas,tada žiūri žemyn ir ima rauti žolę aplink save pati to nepajusdama.

Atsistoja ir išeina.